Straipsnis

Hormonų naudojimas augalininkystėje – ne naujiena

2017-01-10

Metų laikų kaita vidutinio klimato zonoje augalams – tikras iššūkis dėl išlikimo. Tačiau augalai „protingi“, evoliucijos eigoje prisitaikė ir išlikimo klausimus sprendžia pereidami į ramybės būklę arba išeidami iš jos. Dėl to trumpėjančios dienos augaluose indukuoja abscizo rūgšties, slopinančios pumpurų augimą, sintezę ir „užveda“ pasiruošimo žiemai mechanizmą. Per žiemą šis hormonas suyra arba šio hormono aktyvumą slopina citokininas ir augalų augimas pavasarį atsinaujina.

Augalai turi savotišką cirkuliacijos mechanizmą, kurioje skystis ksilema juda aukštyn iš šaknų ir floema - iš lapų į šaknis. Šiuo keliu pernešami dideli kiekiai skirtingų maisto medžiagų. Tačiau medžiagų apykaita aktyviai vyksta ir per ląstelių membranas dėl skirtingos tirpalo koncentracijos. Kai kurie junginiai, migruojantys iš vienos ląstelės į kitą vienu iš paminėtų būdų, ir yra hormonai. Vystantis mokslui, hormonų nustatoma daugiau ir daugiau. Šiuo metu žinomi 5 junginiai, priskiriami augalų hormonams (giberelinai, auksinai, citokininai, abscizinė rūgštis ir metilenas).
Augalų hormonų panaudojimas augalininkystės technologijose – ne naujiena. Japonijos nacionalinė žemės ūkio kooperatyvų asociacija kartu su vedančiomis biotechnologijos kompanijomis seniai nustatė, kad naudojant fitohormonus galima padidinti augalų atsparumą šalčiui ir esmingai padidinti augalų produktyvumą. Kviečiai, apdoroti fitohormonais, tame tarpe ir citokininu, suformavo vidutiniškai 10 proc. didesnį derlingumą. Lietuvos sąlygomis, priklausomai nuo žieminių kviečių tręšimo fono ir citokinino (GreenOK) naudojimo laiko, gautas 6 – 19 proc. grūdų derliaus priedas. Fitohormonai – junginiai, dalyvaujantys viso augalo augimo procesų valdyme. Jie pasižymi panašiomis savybėmis: sintetinami viename iš augalo organų (jauni lapai, pumpurai, viršūnėlės, šaknys, ūgliai) ir transportuojami į kitas augalo dalis, kuriose aktyvuoja organogenezės procesus bei sukelia specifinį efektą. Fitohormonai labai efektyvūs ir augalai sintetina jų mikro kiekius. Fitohormonų efektyvumui įtakos gali turėti ir atstumas iš sintezės vietos į veikimo zoną, kur jis atlieka savotišką cheminio kurjerio funkciją. Fitohomonai, skirtingai nuo kitų metabolitų, tame tarpe ir vitaminų, gali iššaukti augaluose pokyčius. Pvz., giberelinai indukuoja stiebo augimą, auksinai – šaknų augimą, citokininai – ląstelių dalijimąsi. Dažnai girdime klausimą, tai kam reikalingas papildomas purškimas, jei augalai juos sintetina? Mokslininkai nustatė, kad egzistuoja fitohormonų antagonistai – endogeniniai augimo inhibitoriai.
Rudenį rekomendavome žieminiuose kviečiuose ir rapsuose naudoti GreenOK, nes citokininas indukuoja streso baltymų sintezę, be kurių augalai gali žūti. Fitohormonai labai svarbūs sėkloms. Jei sėklų daigumas menkas, tai rodo, kad stinga stimuliuojančių hormonų, pirmiausiai giberelino, ne mažiau svarbus sėklų dygimo pradžioje ir citokininas, aktyvuojantis ląstelių dalijimąsi. Stingant stimuliuojančių fermentų, daigai negali sintetinti savų fitohormonų ir sutrinka vystymosi ciklas.
Galvojant apie vasarojaus sėklų ruošimą pirmiausiai reikia rimtai pagalvoti apie fitohormoną citokininą. Į sėklų ruošimui naudojamų beicų bei mikroelementų derinius rekomenduojama pridėti GreenOK, tuo labiau, kad praėjusių metų sėklų kokybė gali būti nepakankama bei neigiamos įtakos gali turėti veiksniai, susiję su aplinka.

Kontaktai

UAB Agrodema
info@agrodema.lt
Žirmūnų g. 139
Vilnius
LT-09120,
Lietuva
tel.nr. 8-5 240 2291

Visų regionų atstovus ir visą informaciją galite rasti Kontaktai skiltyje

Mes galime padėti

Vardas

Pavardė

Telefono numeris

El. paštas

Miestas/rajonas

Auginamos kultūros

Klausimas