Didieji išbandymai augalams dar priešakyje. Augintojai jau galvoja apie galimus sprendimus. Darbo patirtis rodo, kad augalų produktyvumą padidinti galima tik kompleksiškai įvertinus augimą bei derliaus ir jo kokybės formavimąsi ribojančius veiksnius. Vienaip ar kitaip, svarbiausią vietą užima azotas, fosforas, kalis ir svarbiausi mikroelementai, būtent nuo makro ir mikroelementų santykio ir tarpusavio sinergijos dažnai priklauso augalų derlingumas ir derliaus kokybė. Dažniausiai daroma klaida – nepakankamas arba neracionalus trąšų naudojimas. Dažnai pasikliaunama bendromis tręšimo rekomendacijomis, neatsižvelgiant į dirvožemio būklę ir apsirūpinimą augalams prieinamais mitybos elementais. Jau rašėme, kokias lapų trąšas rekomenduosime šiais metais įvertinę augalų būklę.

Šiandienos technologijos jau neapsiriboja mikroelementų naudojimu, kadangi jų panaudojimas ne visuomet būna efektyvus, tuo labiau rinkoje yra ir mažiau efektyvių preparatų. Šiuo metu augalų produktyvumo didinimui rekomenduojami fitohormonai. Tačiau fitohormonai efektyvūs tik tada, kai augalams jų stinga, dažniausiai tai sėklų dygimas, žydėjimas, vaisių formavimasis, o taip pat aplinkos veiksniai, blokuojantys hormonų sintezę. Naudojant fitohormonų preparatus reikia, kad augalų ląstelės, audiniai, organai būtų pasiruošę priimti fitohormonus. Šios augalo savybės priklauso nuo ląstelių viduje vykstančių procesų, ląstelė vienoje fazėje gali būti pasiruošusi priimti fitohormonus, o kitoje – ne. Reikia, kad augalai būtų apsirūpinę vandeniu ir mitybos elementais, o tam reikia, kad dirvožemis būtų reikiamos struktūros ir biologiškai aktyvus. Hormonų efektyvumas priklauso nuo jų koncentracijos. Perteklinė koncentracija gali neturėti stimuliacinio poveikio, o veikti priešingai – slopinti augimą. Endogeniniai (natūralūs) hormonai lokalizuoti tam tikrose ląstelių dalyse. Egzogeninių fitohormonų pasiskirstymas bus ne toks kaip endogeninių ir jie nepakeis hormonų, atsiradusių vykstant natūraliam metabolizmui.
Mes rekomenduojame vieną iš labai efektyvių fitohormonų – citokininą. Citokinino veikimas – daugiafunkcinis. Citokininai pirmiausiai skatiną ląstelių dalijimąsi, nors kai kuriais atvejais gali reguliuoti jų tįsimą. Citokininai turi įtakos ląstelių ir audinių diferenciacijos kryptingumui. Tyrimais laboratorijose nustatyta, kad citokininai dalyvauja atskirų organų susidaryme. Šią citokinino savybę puikiai galima išnaudoti pavasarį žieminių rapsų ir kviečių pasėliuose. Apipurškus su GreenOK augalus pavasarį, pažadinami šoniniai pumpurai. Mūsų konsultantų pastebėjimu, po apipurškimo aktyvuojamas šoninių ūglių viršūninių pumpurų augimas. Šiuo atveju citokininas veikia kaip auksinų, stabdančių šoninių pumpurų augimą, antagonistas.
Pavasaris – svarbiausias preparato panaudojimo laikotarpis. Stebime rudens laikotarpiu „pavargusius“ augalus, jau dabar matyti, kad kai kuriems pasėliams trūksta tankumo. Panaudojus GreenOK atsiranda galimybė padidinti augalų produktyvumą, tuomet iš esmės pasikeis ir supratimas apie tręšimo efektyvumą.

Ką galima pasakyti? Sąlygos žiemkenčiams iki šiol palankios. Tiesa, kritulių iškrito liepos, rugpjūčio, spalio ir lapkričio mėnesiais iškrito gerokai daugiau nei standartinė klimato norma. Žemdirbiai norėtų, kad orai dabar atvėstų laipsniškai ir iškristų sniego, kol kas atrodo, kad taip ir bus, bet orai neprognozuojami. Belieka laukti ir sprendimus priimti, kai bus aiški situacija.

Kartu su ūkininkais aptariame, kad nežiūrint anomaliai šiltos žiemos pradžios, augalų būklę galima vertinti kaip labai gerą. Tik šaltis be sniego arba sniegas ant šiltos žemės gali viską sugadinti. Jei prognozuojamą orų atšalimą lydės sniegas, tai augalų būklė nenukentės. Tačiau jei išliks šilti orai, tai gali turėti įtakos pasėlių fitosanitarinei būklei. Esant šaltai žiemai, vienaip ar kitaip žūsta tam tikra dalis kenkėjų, pasireiškia taip vadinami „kenkėjų žiemos nuostoliai“. Vyraujant šiltiems orams išliks daugiau kenkėjų lėliukių, gali būti daugiau ligas sukeliančių grybų ir t.t. Kai kas galvoja, kad jei augalai žaliuoja, tai jie ir auga. Deja. Vykstant fiziologiniams procesams augalai pasidarė žalesni, tačiau augimo tarpsnių pokyčių nėra, neatsirado naujų lapų ar ūglių. Tarsi viskas ir gerai, bet temperatūra per žema augalų vegetacijai, o antra, trūksta vieno svarbaus veiksnio – šviesos. Gyvybiniai procesai augaluose vyko ir vyksta sukauptų maisto medžiagų sąskaita. Dėl to ir neramu. Nusilpusius augalus labai greitai gali užklupti kenkėjai ir ligos.
Apžiūrėję kai kurių ūkininkų žieminių kviečių pasėlius, nuraminome, kad augalai, turintys 2 – 4 ūglius, būna atspariausi. Ištyrę tokius augalus, nustatėme, kad juose yra apie 30 proc. cukrų. Blogesnė padėtis anksti sėtų kviečių pasėliuose, augalai turi 5 – 6 ūglius ir jie teturi 11 – 13 proc. sausųjų medžiagų. Juose taip pat mažiau cukrų. Tai natūralu, nes peraugusių augalų šaknys nueina gilyn ir augalai nejaučia žiemos ramybės. Šaknys nuolat tiekia vandenį, nesustoja augimas ir augalai netenka cukraus. Tokie augalai, paspaudus stipresniam šalčiui, greitai žūsta arba labai išretėja. Ūkininkai turėtų suprasti, kad ankstyva ar vėlyva sėja turi tiesioginį ryšį su augalų produktyvumo mažėjimu. Anksti sėti augalai būna labiau išsivystę ir daug sukauptų maisto medžiagų išnaudojama naujų ūglių susidarymui ir augalai nepalankias sąlygas sutinka nusilpę. Augalai taip pat nuolat kvėpuoja ir jei jie peraugę kvėpavimas būna pakankamai intensyvus, dėl to taip pat naudojamos augalų atsargos ir augalai gali nukentėti nuo šalčio. Nepalankių žiemos sąlygų pažeistuose augaluose sutrinka normalūs fiziologiniai procesai ir dažniausiai nukenčia generatyviniai organai.
Vėlai pasėti augalai dėl ribotos vegetacijos rudenį nespėja išsikrūmyti ir sukaupti pakankamai atsarginių medžiagų, ir užsigrūdinti. Dėl to prieš žiemą jie dar labiau nusilpsta. Tokie orai, kaip šiuo metu, augalus vargina. Pavasarį tokie augalai lėtai auga ir būna jautrūs įvairiems stresams. Jei pažeidžiamas augalų augimo kūgelis, žūsta visas augalas. Vėlyvos sėjos augalai, kaip taisyklė, suformuoja šaknis dirvos paviršiuje ir atodrėkių metu augalai labai greitai išeina iš ramybės būklės ir praranda užsigrūdinimą. Nustatyta, kad tokiuose augaluose svyruojant oro temperatūrai ypač labai sumažėja kai kurių amino rūgščių koncentracija. Dėl rudenį rekomendavome žieminius kviečius, rapsus, miežius apipurkšti lapų trąšomis skatinančiomis cukrų sintezę.
Taigi, šiuo metu ir apsiribojame situacijos aptarimu – lauksime gamtos siurprizų.

Žiema tik įsibėgėja… Ūkininkai susitikimuose daug dėmesio skiria augalų mitybos klausimams. Nestebina, kad iki Naujųjų Metų mineralinės trąšos šluojamos, tikrąja to žodžio prasme. Šiais metais ūkininkai labai aktyviai renkasi ir lapų trąšas. Nors dar nežinom, kaip klostysis žiemos scenarijus, bet tai, kad žemdirbius domina augalų mityba – geras ženklas. Dažniausiai tręšiama tik pagrindiniais elementais, o pilnavertei mitybai augalams reikia žymiai daugiau elementų. Mes rekomenduojame pilnavertes, fiziologiškai subalansuotas lapų trąšas.

Priminsime pagrindinių elementų reikšmę augalams. Boras – vienas svarbiausių augalams elementų. Ląstelėse didžioji jo dalis yra kompleksiniuose junginiuose su ląstelių sienelių polisacharidais. Be boro sutrinka reproduktyvinių organų formavimasis, apsivaisinimas bei sėklų ar vaisių branda. Boras vaidina labai svarbų vaidmenį angliavandenių apykaitoje. Boras gerina kalcio įsavinimą maisto medžiagų apykaitos procese. Ypač jautrūs boro deficitui cukriniai runkeliai ir rapsai. Žemdirbiams rekomenduojame boro trąšą Noro Tec Boras.
Geležis dalyvauja svarbiausių elementų elektronų pernešimo grandyse kvėpavimo ir fotosintezės procesuose. Veikia kaip chlorofilo sintezės katalizatorius pradiniuose etapuose. Dažniausiai geležies deficitas pastebimas drėgnuose, silpnai aeruojamuose karbonatinguose dirvožemiuose. Siekiant sušvelninti geležies deficito įtaką, rekomenduojame lapų trąšą Fertigrain Foliar.
Magnis dalyvauja baltymų ir angliavandenių mainų reakcijose, įeina į chlorofilo sudėtį, svarbiausia, kad esant magnio deficitui chlorofilas suyra, atsiranda chlorozės. Chlorofilas gyslomis pradeda tekėti iš senų lapų į jaunus. Trūkstant magnio pagelsta lapo ploteliai tarp gyslų, be abejo, tokiais atvejais neapsieinama be derliaus nuostolių. Labiausiai reikalingas augalams, su derliumi išnešantiems daug kalio. Rekomenduojame lapų trąšą Noro Tec Magnis.
Manganas augaluose aktyvuoja fermentus, kaupiasi lapuose, dalyvauja fotolizės procesuose, dalyvauja cukrų kaupime ir transportavime iš lapų į šaknis, stimuliuoja audinių augimą pumpuruose, dalyvauja įsavinant geležį iš dirvožemio. Trūkstant mangano išsiskiria mažiau deguonies fotosintezės procese ir sumažėja angliavandenių kiekis šaknyse. Labiausiai mangano deficitui jautrūs cukriniai runkeliai, bulvės, avižos, pastaruoju metu labai jautriai reaguoja žieminiai rapsai. Mažiau mangano į augalus patenka esant žemai temperatūrai ir drėgnam dirvožemiui, tai labiausiai pastebima anksti pavasarį, labiausiai nuo mangano deficito pavasarį nukenčia žiemkenčiai. Rekomenduojame žiemkenčius pavasarį apipurkšti lapų trąša Noro Tec Manganas.
Varis įeina į fermentų sudėtį ir dalyvauja oksidacinėse reakcijose, apie 50 proc. jo randama chloroplastuose. Trūkstant vario sutrinka ląstelių sienelių lignifikacija, sulėtėja kvėpavimo ir fotosintezės intensyvumas. Varis padidina augalų atsparumą grybinėms ir bakterinėms ligoms, naudojant vario preparatus sumažėja kūlių plitimas miglinių javų pasėliuose, padidėja augalų atsparumas dėmėtligėms. Sausringu laikotarpiu apipurškimas vario trąšomis padidina augalų atsparumą. Mes rekomenduojame – Noro Tec Manganas/Varis, Noro Tec Magnis/Varis.
Molibdenas dažnai vadinamas azoto apykaitos elementu, nes įeina į nitratreduktazės ir nitrogenazės sudėtį. Trūkstant šio elemento, ypač rūgščiuose dirvožemiuose augalų audiniuose susikaupia daugiau nitratų ir sutrinka maisto medžiagų apykaita. Papildomam augalų apipurškimui rekomenduojame Fertigrain Foliar.
Cinkas įeina į daugelio fermentų sudėtį, dalyvauja chlorofilo, vitaminų sintezėje, dėl to apipurškimas cinko preparatais paspartina augalų augimą. Cinkas vaidina svarbų vaidmenį oksidacinėse reakcijose. Trūkstant cinko sutrinka fosforo apykaita, padidėja neorganinio fosfato koncentracija, sutrinka jo virtimas į organines formas. Trūkstant cinko augalų lapai pasidaro šviesiai žali, jautresnių augalų – net balti. Naudojant Noro Tec Cinkas, padidėja augalų produktyvumas. Pastebimas grybinių ligų plitimo mažėjimas, padidėja cukrų kiekis augaluose.
Augalininkystėje labai svarbu subalansuota augalų mityba. Vieno elemento deficitas arba perteklius gali blokuoti kitų elementų patekimą į augalą ir iššaukti augimo sutrikimus, dėl to galima prarasti nemenką dalį derliaus. Tyrimų rezultatai rodo, kad esant 8,0 t/ha žieminių kviečių derlingumui, dėl mikroelementų deficito galima prarasti iki 2,0 tonų derliaus. Nepasirinkus tinkamų mikroelementų arba padidinus jų normas, galima sutrikdyti augalų augimą.

Žieminių kviečių derlingumas labai priklauso nuo krūmijimosi intensyvumo. 3 – 4 lapelių tarpsniu ant požeminės stiebo dalies pradeda formuotis sustorėjimas, vadinamas krūmijimosi mazgu. Augalų krūmijimosi potencialas programuojamas būtent krūmijimosi mazge ir priklauso nuo jo vystymosi energijos. Normaliomis sąlygomis krūmijimosi mazgas susiformuoja 1 – 3 cm gylyje ir jame nuo pat pradžių „įsikuria“ visos būsimo augalo dalys. Tai – svarbiausia žieminių kviečių dalis.

Naujų organų regeneracijos centrais laikoma krūmijimosi mazgo meristema su joje sukauptomis energetinėmis ir aktyviomis maisto medžiagomis. Jei augalai išeikvoja maisto medžiagas, jie negali generuoti naujų organų. Jei dėl išsekimo ar nepalankių aplinkos veiksnių žūsta krūmijimosi mazgas, žūsta ir visas augalas. Gali nunykti dalis ar visi lapai, gali būti pažeista dalis šaknų sistemos, o jei krūmijimosi mazgas išliks, augalas galės tęsti augimą, nors ir nepilnavertį. Jei krūmijimosi mazgas išlieka, tai reiškia, kad lieka nepažeistas augimo kūgelis ir šoninių ūglių pumpurai ir jie rudens – žiemos laikotarpį praleidžia saugiai po žeme. Tai natūrali evoliucijos eigoje susiformavusi reakcija prisitaikyti ir išlikti esant nepalankioms sąlygoms. Stiebų skaičius gali svyruoti. Taikant tradicines technologijas dažniausiai būna 1 – 3 stiebai. Tačiau žieminių kviečių krūmijimosi potencialas labai didelis. Veikiant aplinkos veiksniams dažniausiai ūkiuose būna nepakankamo tankumo žieminių kviečių pasėliai. Ką rekomendavome ūkininkams, siekiantiems padidinti produktyvų pasėlio tankumą? Jau ne pirmus metus mūsų partneriai naudoja naujos kartos biologinį preparatą GreenOK. Apie jo veikimą informacijos rasite mūsų tinklalapyje.
Eksperimentais nustatyta, kad žieminiuose kviečiuose BBCH 30 tarpsniu išpurškus 1,0 l/ha GreenOK, produktyvių stiebų skaičius, lyginant su kontrole, esmingai padidėjo. Nustatytas 624 stiebų kvadratiniame metre produktyvus pasėlio tankumas, tai 11 proc. didesnis tankumas, lyginant su kontrole. Priminsime, kad tręšimo fonas eksperimente – N170P60K90. Daug ūkininkų naudoja įvairias humines rūgštis, pabandėme ir tokį variantą. Pasėlio produktyvus tankumas naudojant GreenOK derinį su huminių rūgščių preparatu buvo tik šiek tiek didesnis (630 stiebų kv.m.) nei naudojant vieną GreenOK. Kartais ūkininkai mano, kad išbers daugiau trąšų ir kviečiai pakankamai krūmysis. Pabandėme. Kviečiai patręšti N240P80K120, tačiau mes nenustebome, kai produktyvus pasėlio tankumas buvo 590 st.kv.m., tai tik 30 stiebų didesnis tankumas, nei tręšiant N170P60K90. Pridėjus GreenOK, pasėlio tankumas nebuvo didesnis nei mažesnio tręšimo atveju. Taip ir turėjo būti. Tačiau mes su GreenOK pasiekėme optimalų pasėlio tankumą ir derlingumą su mažesnėmis išlaidomis. Priminsime, kad vienu ir kitu atveju žieminių kviečių derlingumas buvo 10,7 t/ha. Skaičiavimus galite atlikti drauge su mūsų konsultantais.
Mūsų technologijos atveria puikias galimybes optimizuoti pasėlio tankumą pavasarį, nors daug ūkininkų jau naudojo GreenOK rudenį, kad augalai prieš žiemą sukrautų šoninių ūglių pumpurus.
Jei augalui padedi sukrauti pumpurus, reikia pasirūpinti, kad juose susikauptų energetinės medžiagos. Dėl to derinyje su GreenOK ūkininkai naudojo Technokel Amino B 20 l arba kitas mikroelementų trąšas.

Darganotas oras – gera proga pakalbėti su ūkininkais apie augalininkystės perspektyvas ir ekonomiškai efektyvias technologijas. Daugeliu atvejų kalba pakrypsta apie augalų mitybą. Šiuo atveju matydami pro langą kukurūzų ražieną pokalbį pakreipėme apie kukurūzus. Aišku, daugelis šių augalų neaugina, bet daugumos augalų mitybos ypatumai panašūs, o kukurūzai ypač reiklūs augalai.

Augalų mitybos valdymas reikalauja aukštų organizacinių gebėjimų, laiko pojūčio ir žinojimo, kokias priemones pasirinkti tikslo siekimui. Augalų mitybos organizavimą galima prilyginti dirigavimui orkestrui. Tam, kad būrys žmonių su muzikos instrumentais virstų orkestru, reikia įdėti nemažai pastangų. Pirma – reikia surinkti visus reikalingus muzikantus. Antra – kiekvienas savo partiją turi atlikti kokybiškai ir trečia – kiekvienas instrumentas turi pradėti ir baigti groti griežtai numatytu laiku. Panašiai daro ir patyrę agronomai. Rūpinasi, kad augalai būtų aprūpinti reikalingais mitybos elementais. Atsižvelgiant į turimą agrofoną ir planuojamą derlingumą bei parenkamų priemonių, tame tarpe, ir trąšų efektyvumą, reikia stengtis, kad maisto medžiagas iš dirvožemio ir trąšų augalai įsavintų maksimaliai. Agronomas savo veiksmais užtikrina savalaikį maisto medžiagų patekimą į augalus ir jų sinergiją. Augalininkystėje būtina harmonija tarp visų maisto elementų visą vegetacijos laikotarpį.
Tačiau be sinergijos yra ir antagonizmas tarp mitybos elementų, o taip pat vieni elementai gali blokuoti kitus. Remiantis orkestro pavyzdžiu, tai didysis būgnas gali lengvai nustelbti smuiką ar kitą instrumentą. Dėl to jie negali skambėti tuo pačiu metu, jų partijos yra asinchroninės. Tokie patys dėsningumai ir augalų mityboje. Jei dirvožemyje gausu kalio ir magnio arba fosforo, ir cinko sutrinka vieno elemento, iš poros, įsavinimas. Dažniausiai blokuojamas tas, kurio mažiau. Kai augalai dėl kažkokių priežasčių neįsavina fosforo, žemdirbiai, pastebėję jo deficitą, išberia papildomai fosforo trąšų, bet tada blokuojamas cinkas.
Pavyzdžiui, azoto įsavinimo lygis susijęs su sieros kiekiu arba subalansavus NPK trąšas, išlaidos azoto trąšoms produkcijos vienetui pagaminti sumažėja iki 25 proc. Kukurūzus pasirinkom neatsitiktinai, nes šie augalai maisto medžiagas vegetacijos laikotarpiu naudoja netolygiai. Jei vėl lyginti su klasikine muzika, tai kukurūzų augimas prilygtų Bolero, rami ir gana paprasta pradžia ir stiprėjančia banguojančia melodija, kai kiekvieną minutę muzika darosi garsesnė ir sudėtingesnė. Pagrindinė tema kartojasi daug kartų, bet kiekvieną kartą skamba naujai dėl didėjančio tempo.
Kukurūzai maisto medžiagas būtent taip ir įsavina, pradžioje lėtai, o kai augalai turi 4 – 5 lapus ir pradeda formuotis antrinės šaknys, augalams reikia didesnio kiekio tinkamai subalansuoto maisto medžiagų kiekio, kad galėtų formuoti generatyvinius organus. Augalai, turėdami 6 – 8 lapus, pradeda „planuoti“ produktyvumą ir maisto medžiagų poreikis išauga. Dėl to 5 – 7 lapų tarpsniu svarbi subalansuota mityba. Šiuo laikotarpiu „pirmuoju smuiku“ griežia fosforas. Mūsų specialistai patyrė, kad jei augintojas neturėjo galimybės užtikrinti augalų mitybos fosforu, šiuo laikotarpiu galime rekomenduoti Viva Gel NPK 10-50-10. Fosforo mitybos problemos neišspręsime, bet elemento deficitas bus pašalintas ir nesutriks generatyvinių organų formavimasis. Praktika rodo, kad šis preparatas efektyvus ir kitais atvejais, nes esant pakankamam kiekiui augalams prieinamo fosforo yra tikimybė, kad dėl kažkokių veiksnių (žema temperatūra, sausa ir kt.) sutriks fosforo įsavinimas. Jei fosforo deficitą dar komplikuoja azoto deficitas, rekomenduojame ekonominį derinį – karbamidas + Viva Gel NPK 10-50-10.
Daug kalbama apie magnio įtaką augalų produktyvumui, tačiau magnis yra kalio antagonistas, dėl to kai kuriuose dirvožemiuose ir nerekomenduojame papildomo tręšimo trąša, turinčia daugiau kalio, o pasiūlyti turime ką – Viva Gel NPK 10-10-50. Kalbant apie elementų sinergiją pažymėtina, kad siera „draugauja“ su magniu, manganu, azotu, kaliu ir variu. Fosforas ir azotas stiprina magnio efektyvumą. Dėl to dėliojant pavasariui derinius rekomenduojame pagalvoti apie „duetą“ Viva Gel NPK 10-50-10 su magnio sulfatu arba „trio“ priderinus karbamidą. Norint maksimaliai padidinti lapų trąšų efektyvumą rekomenduojame pridėti fitohormono preparato GreenOK.