Ką galima pasakyti? Sąlygos žiemkenčiams iki šiol palankios. Tiesa, kritulių iškrito liepos, rugpjūčio, spalio ir lapkričio mėnesiais iškrito gerokai daugiau nei standartinė klimato norma. Žemdirbiai norėtų, kad orai dabar atvėstų laipsniškai ir iškristų sniego, kol kas atrodo, kad taip ir bus, bet orai neprognozuojami. Belieka laukti ir sprendimus priimti, kai bus aiški situacija.
Kartu su ūkininkais aptariame, kad nežiūrint anomaliai šiltos žiemos pradžios, augalų būklę galima vertinti kaip labai gerą. Tik šaltis be sniego arba sniegas ant šiltos žemės gali viską sugadinti. Jei prognozuojamą orų atšalimą lydės sniegas, tai augalų būklė nenukentės. Tačiau jei išliks šilti orai, tai gali turėti įtakos pasėlių fitosanitarinei būklei. Esant šaltai žiemai, vienaip ar kitaip žūsta tam tikra dalis kenkėjų, pasireiškia taip vadinami „kenkėjų žiemos nuostoliai“. Vyraujant šiltiems orams išliks daugiau kenkėjų lėliukių, gali būti daugiau ligas sukeliančių grybų ir t.t. Kai kas galvoja, kad jei augalai žaliuoja, tai jie ir auga. Deja. Vykstant fiziologiniams procesams augalai pasidarė žalesni, tačiau augimo tarpsnių pokyčių nėra, neatsirado naujų lapų ar ūglių. Tarsi viskas ir gerai, bet temperatūra per žema augalų vegetacijai, o antra, trūksta vieno svarbaus veiksnio – šviesos. Gyvybiniai procesai augaluose vyko ir vyksta sukauptų maisto medžiagų sąskaita. Dėl to ir neramu. Nusilpusius augalus labai greitai gali užklupti kenkėjai ir ligos.
Apžiūrėję kai kurių ūkininkų žieminių kviečių pasėlius, nuraminome, kad augalai, turintys 2 – 4 ūglius, būna atspariausi. Ištyrę tokius augalus, nustatėme, kad juose yra apie 30 proc. cukrų. Blogesnė padėtis anksti sėtų kviečių pasėliuose, augalai turi 5 – 6 ūglius ir jie teturi 11 – 13 proc. sausųjų medžiagų. Juose taip pat mažiau cukrų. Tai natūralu, nes peraugusių augalų šaknys nueina gilyn ir augalai nejaučia žiemos ramybės. Šaknys nuolat tiekia vandenį, nesustoja augimas ir augalai netenka cukraus. Tokie augalai, paspaudus stipresniam šalčiui, greitai žūsta arba labai išretėja. Ūkininkai turėtų suprasti, kad ankstyva ar vėlyva sėja turi tiesioginį ryšį su augalų produktyvumo mažėjimu. Anksti sėti augalai būna labiau išsivystę ir daug sukauptų maisto medžiagų išnaudojama naujų ūglių susidarymui ir augalai nepalankias sąlygas sutinka nusilpę. Augalai taip pat nuolat kvėpuoja ir jei jie peraugę kvėpavimas būna pakankamai intensyvus, dėl to taip pat naudojamos augalų atsargos ir augalai gali nukentėti nuo šalčio. Nepalankių žiemos sąlygų pažeistuose augaluose sutrinka normalūs fiziologiniai procesai ir dažniausiai nukenčia generatyviniai organai.
Vėlai pasėti augalai dėl ribotos vegetacijos rudenį nespėja išsikrūmyti ir sukaupti pakankamai atsarginių medžiagų, ir užsigrūdinti. Dėl to prieš žiemą jie dar labiau nusilpsta. Tokie orai, kaip šiuo metu, augalus vargina. Pavasarį tokie augalai lėtai auga ir būna jautrūs įvairiems stresams. Jei pažeidžiamas augalų augimo kūgelis, žūsta visas augalas. Vėlyvos sėjos augalai, kaip taisyklė, suformuoja šaknis dirvos paviršiuje ir atodrėkių metu augalai labai greitai išeina iš ramybės būklės ir praranda užsigrūdinimą. Nustatyta, kad tokiuose augaluose svyruojant oro temperatūrai ypač labai sumažėja kai kurių amino rūgščių koncentracija. Dėl rudenį rekomendavome žieminius kviečius, rapsus, miežius apipurkšti lapų trąšomis skatinančiomis cukrų sintezę.
Taigi, šiuo metu ir apsiribojame situacijos aptarimu – lauksime gamtos siurprizų.